SUSIPAŽINKITE – PUA (tęsinys III)

Palieku šį bei tą apie auksinius berniukus.

Daugeliui merginų visiškai blaiviu protu nesuvokiama, jog berniukai viso TO mokosi. O juk kartais tai atrodo taip natūralu ir tikroviška. DANGEROUS! Valiūkiškas bendravimas ir bus tik bendravimu ar tiesiog maloniu laiko leidimu, tačiau čia yra šis tas daugiau. Tai žaidimas. Viskas gerai, jei gerai baigiasi, bet … ar visada?

ŽMONOS, KALĖS IR MEILUŽĖS

…ir visą šią trilogiją gražiai supakavę, pavadiname – MOTERIS.

Pradedam. Gera žmona ryte keliasi anksti, paruošia sveikus pusryčius, pažadina savo atžalas, o brangiausiajam į lovą atneša puodelį šviežios kavos. Rūpestingai surankioja ant grindų išmėtytas vyro kojines, sulanksto marškinius, suranda už lovos nušveistą kaklaryšį. Pamaitinusi šeimyną, palydi vaikus į mokyklą, suplauna indus ir išlygina vyro marškinius.

SUSIPAŽINKITE – PUA (tęsinys II)

Grįžtu su tema, kurią pažadėjau. Linksmo pasiskaitymo ,)

Super mergišiais save besivadinančių vyrukų pažįstu gerą tuziną. Teko sutikti ir tokių tipažų, kurie niekada savęs netituluotų lovelasais, bet.. prie jų moterys kaip bitės pavasarį prie medaus. Jie niekada neskaitė jokių knygų apie pick – up action art technologijas, nesitreiningavo savaitgaliais klubuose. Visa tai palikdami paaugliams berniukams, kurie žali kaip tie klevo lapai…

NORIU PAKVIESTI TAVE …

Šį kartą šis tas neįprasto. Vėlų rudens vakarą gavau nuostabų laišką. Ilgų komentarų nepateiksių, nes pats laiškas yra nepakartojamas šedevras. Likau sužavėta paprastumu ir tuo naiviu nuoširdumu… būtent tokie laiškai žavi merginas (dedu galvą 98 %). Taigi, vietoj nuvalkioto “Labas, kaip sekasi?”, arba “Labas, tu esi labai graži”, toks laiškas palieka malonų įspūdį. Pribloškiantis originalumas.
Tai ištrauka, kurios turinys ir stilius nekoreguotas:

SUSIPAŽINKITE – PUA

Ohhhhh taip… Jis žengia tvirtais žingsniais tikslo link. Per puodo kraštus besiveržiantis pasitikėjimas savimi aplinkiniams atima amą. Jis žavus. Beveik visomis prasmėmis. Per daug neįkyrios, kiek primerktos akys paslaptingai stebi aplinką – medžioklės plote apskaičiuoja savo gilimybes.. Hmm.. mergaičių pulkelis kairėje, žavi garbanė blondinė dešinėje, ir ta didžiakrūtė brunetė kiek arčiau baro – irgi tinkamas variantas. Jis ramus. Dėmesio – visiškai ramus..

Po tavo kūno linijas nardantis žvilgsnis: akimirka sustabdyta iškirptės srityje, kylam į viršų… Jis nesidrovi savo kiek gašloko žvilgsnio.. nes taiko į dešimtuka.. Jis šelmiškai nusišypso. Ji – droviai nurausta (nebūtinai). Super – yra grįžtamasis ryšys. Superkazanova tris sekundes sau leidžia delsti atsakydamas į kelis klausimus. Mergišius nesnaudžia: užmezga kontaktą “lyg netyčia”. Panaudoja keletą efektingų šabloninių frazių iš savo turtingo žodyno.. ehh ta turtinga gyvenimo praktika. Mergaitė lydosi kaip parafininė žvakė PUA akivaizdoje. Jis kaifuoja. Keli lyg ir nereikšmingi klausimai, viena kita kiek nešvanki, bet ne vulgari frazė, pora komplimentų, vienas kitas sakinys apie gyvenimą ir lyg tarp kitko – telefono numerio reikalų tvarkymas. Ryšys galutinai užtvirtintas.
Ji – sužavėta. Naivios, vaikystėje skaitytos pasakos apie princus pagaliau pasiekė finalą. Net pradeda niežėti nugarytę – ima kaltis angelo sparnai? Dievaži ..
Jis – savimi patenkintas. Dar vienas beveik vykęs žaidimas, kurio kulminacija – happy ending’as. Ne kvaila pana pasitaikė – teko paprakaituoti beriant iš senai dulkėmis aptrauktų knygų iškalbingas frazes. Jų autorius – nežinomas, bet ji to “nepariš”. Koks skirtumas. Visos kabinimo technikos suveikė. Ji ilgai dar mane prisimins ;)

Tokių pikaperių (Pick – up action vaikinukų) pilnas miestas. Tegul. Tai ne naujas sezono mados klyksmas. Tai pasirinktas gyvenimo būdas. PUA paprastai visą dėmesį linkęs sutelkti į veiksmą ir galutinį rezultatą. Jo visiškai nejaudina rytdiena. Jis mėgaujasi HIC ET MINE (čia ir dabar) principu. Primena voro ir musės šokį voratinklyje?

Tokius, liaudyje “kailiukais” vadinamus mergišius nupraususi siųsdavau kuo toliau į laukus bulvių ravėti. Persigalvojau.. Bet apie tai antroje dalyje.

JUODA + BALTA = ŽYDRA?

Ugnis ir vanduo… žemė ir dangus… juoda ir balta… troškulys ir spraitas… vyras ir moteris… Tai dvi, skirtinguose poliuose stovinčios jėgos, kurios tarpusavyje susisaistydamos papildo viena kitą. Tai du vulkanai, kurie kartu išsiveržę gali nušluoti pusę buto ar priešingai .. viską aplink padengi storu ledu.

Pakalbėkime apie lyg ir paprastus vyro ir moters skirtumus, kurie neretai tampa esminiais. Kvaila manyti, jog tai intelektiniai, fiziniai ar kokie kiti skirtumai.. jie tik mūsų abstraktaus mąstymo išdava.

Vyras ir moteris, atlikdami tą patį darbą, elgiasi neretai visiškai skirtingai, nors abiejų lūkestis – pasiekti vienodą rezultatą. Tačiau priemonės rezultataui gauti neretai būna adekvačiai skirtingos. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti elementarią buitinę sceną. Tarkim, reikia įkalti vinį į sieną. Moteris karštligiškai įrankių dėžėje susiranda plaktuką, stveria vinį ir tiesiog ją įkala į sieną. Iš pirmo karto nepataikiusi ten kur reikia, ištraukia, susinervina, apipila niekuo nekaltą sieną riebiais @$%#^C1… ir kala į kitą vietą. Lyg tyčia sugeba nusilaužti nagą, rankas išmargina mėlynėmis ir t.t. Visas pasaulis tampa kaltu, jog kažkas pavyko ne taip.. Visos nuoskaudos išliejamos ant vyro kupros .. Ech.. ta netikusi vyrų giminė… A R G I ???

O vyras? Jis svarsto ilgiau. Moteris neretai nepajėgi pamatyti kaip vinis ir siena derės tarpusavyje, ar vinis atlaikys pakabintą daiktą. Vyras tuo tarpu samprotauja: o kas sienos viduje, kur planuoju kalti vinį? Užtinkuotas kabelis? Skylė? Po tinku mūras ar plytos? Gal visas tinkas nuo nelemtos vinies nubyrės velniop? Ar tikrai vinis privalo būti įkalta būtent toje vietoje? Kas ant jos kabės? Ar vinis gebės atlaikyti svorį? Vyras mato erdviškai giliau nei moteris. Vyrai iš prigimties daugiau analitikai – realistai. O moteris į sieną žvelgia kaip į vizualiąją plokštumą, kurioje žūt būt pagal jos įnorius privalo būti įkalta vinis. Moters mąstymas šioje situacijoje neretai būna kiek paviršutiniškas, nes vyras mato tai, kas yra nematoma, o privalo sukurti tai, kas yra akivaizdu. Moteris mato išoriškąją abstrakciją ir nori sukurti tai, kas neakivaizdu :)

Mielos moterys, atiduokite plaktuką į patikimas vyro rankas. Vyro ego bus paglostytas maksimaliai: leiskite jam pasijusti šaunuoliu – jis puikiai susitvarkys su užduotimi. Vyras neatsisakys padėti, juk tai puiki galimybė pagelbėti savo moteriai! Leiskite jam pademonstruoti savo vyriškumą. Neslopinkite šio jausmo. O jūs tuo tarpu pakabinkite ant vinies tai, kas ir turėjo kabėti. Nepamirškite, jog jis stengėsi tik dėl jūsų!

TIK DRAUGAI

Eilinis vakaras viename Vilniaus klubų prieš gerus metus. Tuomet neturėjau net žalio suvokimo, jog po kelių mėnesių aš į jį vėlei sugrįšiu, tačiau visai kitame amplua. Bet šį kartą ne apie tai.

Jis visą vakarą šypsojosi ir stoviniuodamas prie baro klapsėjo akutėmis … aš niekaip negalėjau atplėšti žvilgsnio. Kažkas traukė, bet įvardinti TO keisto jausmo negalėjau. Po kelių nereikšmingų frazių atsidūrėme triukšmingoje šokių aikštelėje, apsikeitėme telefono numeriais ir dingome. Neilgam.

Jis turėjo merginą, su kuria kartu jau ketverius metus … aš taip pat turėjau savų įsipareigojimų. Visa tai neturėjo jokios ytakos mūsų bendravimui. Jis puikus go-go šokėjas … aš dievinu tango. Tačiau kartu mes puikiai susideriname ir aplinkiniai draugiškai užleidžia vietą mums šokių aikštelėje. Jis šiltais birželio rytais mane parveždavo iš darbo namo … aš visada sutikdavau būti palydima. Apsikabinusi padėdavau galvą jam ant pečių .. ir nurimdavau. Kelios akimirkos absoliučios ramybės ir vidinės palaimos. Nieko daugiau. Jokio intymaus intymumo.. tik saldus, nuo jo kūno dvelkiantis saldžių persikų kvapas. Man tiesiog svaigiai gera jį apkabinti ir jausti lengvą alsavimą. Ryt ryte viskas bus užmiršta. Bet toji akimirka kaskart būdavo beprotiškai brangi. Abu puikiai supratome, jog niekada nebus nieko … niekad. Ir mums to užteko. Draugiškai sutardavome, jog šį ketvirtadienį jis su mergina bus klube, todėl aš šėlsiu kitame bare. Vienas kitam netrukdydavome. Jokio, net menkiausio pavydo .. niekad …

Būdami dviese niekada neanalizuodavome esamos situacijos, niekada neplanuodavome mūsų kito susitikimo. Mudvieju tema buvo tabu. Ir aš tuo džiaugiausi. Leidau laikui bėgti, jo nestabdydama. Stipri vidinė abipusė trauka ir tos kelios tylos minutės. Tokia magneto formulė. Banali, paprasta, bet esminė dviejų draugų santykiuose.. Ar verta kartais gilintis į tai, kas aktualu tik trumpą momentą? Džiaukis išgyventa akimirka .. ji dvasinga. Akimirkos nepakartosi. Ją gali arba prisiminti, arba pamiršti. Tavo teisė tinktis.
Iki šiol esame ir liksime lyg du, niekada nesurišami šešėliai. Du, viens kitam brangūs draugai … lyg tie du, per upę nesueinantys tiltai …

P.S. pasiilgau

VIENO HITO HEROJUS nr. I

Greitai .. tik truputis kantrybės …